Naujienos
Teisės naujienų apžvalga 2023 m. liepa – rugpjūtis
I. TEISĖS NAUJIENŲ APIBENDRINIMAS (2023 m. liepa – rugpjūtis)
- Nuo 2023-07-01 įsigaliojo Baudžiamojo kodekso ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai, susiję su autorių teisių ir gretutinių teisių apsauga bei neteisėtu turinio naudojimu elektroninėje aplinkoje.
II. TEISMŲ PRAKTIKOS APIBENDRINIMAS (2023 m. liepa – rugpjūtis)
- Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. liepos 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-1120/2023, teisėjų kolegija pasisakė dėl ieškinio senaties terminą nutraukiančių aplinkybių taikymo ir aiškinimo.
- Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-1075/2023 teisėjų kolegija pasisakė dėl valdybos nario materialinio suinteresuotumo reikšti teisme reikalavimus dėl valdybos sprendimų pripažinimo negaliojančiais.
I. TEISĖS NAUJIENŲ APŽVALGA
Nuo 2023-07-01 įsigaliojo Baudžiamojo kodekso ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai, susiję su autorių teisių ir gretutinių teisių apsauga bei neteisėtu turinio naudojimu elektroninėje aplinkoje.
Baudžiamasis kodeksas papildytas 192 straipsnio 2 dalimi, kuri nuo šiol numato baudžiamąją atsakomybę asmenims, kurie komerciniais tikslais neteisėtai padarė viešai prieinamą kompiuterių tinklais (internete) autorių teisių ar gretutinių teisių objektą arba jų dalį.
Tokie asmenys nuo 2023 m. liepos 1 d. gali būti baudžiami bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Tam, kad galėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, nukentėjusiam asmeniui turi būti padaryta turtinė žala, kuri viršija 400 MGL (19 600,00 Eur) dydžio sumą.
Taip pat, nuo 2023-07-01 įsigaliojusiomis Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pataisomis buvo praplėstos Lietuvos radijo ir televizijos komisijos funkcijos. Nuo šiol komisijai yra suteikti įgaliojimai surašyti administracinio nusižengimo protokolą, jeigu yra nustatomas administracinis nusižengimas elektroninėje erdvėje.
Tikimasi, jog šiomis Administracinių nusižengimų kodekso pataisomis bus sumažintas teisėsaugos institucijų darbo krūvis.
II. TEISMŲ PRAKTIKOS APŽVALGA
2.1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. liepos 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-1120/2023, teisėjų kolegija pasisakė dėl ieškinio senaties terminą nutraukiančių aplinkybių grupės taikymo ir aiškinimo.
Ispanijos draudimo bendrovė kreipėsi į teismą su vindikaciniu ieškiniu ir prašė teismo išreikalauti iš atsakovo automobilį. Byloje nustatyta, kad automobilis 2014 m. kovo 21 d. buvo įregistruotas jo savininkės Ispanijos įmonės vardu. Automobilis 2017 m. sausio 21 d. buvo pavogtas Ispanijoje, o 2017 m. sausio 22 d. dėl vagystės išregistruotas iš registro. Apie automobilio vagystę policijos pareigūnams 2017 m. sausio 22 d. pranešė jo savininkės Ispanijos įmonės administratorius, todėl ieškovė Ispanijos draudimo bendrovė, kurioje buvo apdraustas automobilis, pripažino įvykį draudžiamuoju ir išmokėjo automobilio savininkei draudimo išmoką. Pagal draudimo sutartį nuosavybės teisė į išregistruotą transporto priemonę neatšaukiamai perėjo ieškovei (draudimo bendrovei). 2017 m. birželio 27 d. atsakovas Vokietijoje nusipirko automobilį, šis vėliau Lietuvoje buvo sulaikytas policijos.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškinio senaties terminas vindikaciniam ieškiniui pareikšti prasidėjo 2017 m. sausio 21 d. (nuo vagystės momento), ieškovė pateikė ieškinį 2020 m. sausio 27 d., nuo vagystės praėjus trejiems metams ir šešioms dienoms. Ikiteisminis tyrimas 2019 m. lapkričio 22 d. prokuratūros nutarimu buvo nutrauktas nurodant, kad ginčas dėl automobilio nuosavybės nustatymo turi būti sprendžiamas taikant civilinės teisės ir civilinio proceso teisės normas. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė savo teises įgyvendino vangiai, nes daugiau kaip metus nesikreipė į teismą, nors buvo aišku, kad ikiteisminiame tyrime atgauti sulaikytos transporto priemonės nepavyks.
Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo vertinimui.
Ieškovė, teikdama kasacinį skundą, nurodė, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 10 d. iki 2019 m. lapkričio 22 d. ji pagrįstai tikėjo, jog automobilis priklauso jai, tik nutraukus ikiteisminį tyrimą faktiškai paaiškėjo, jog baudžiamojo proceso metu ieškovei nepavyks atgauti pavogto automobilio, todėl šios aplinkybės įrodo, kad pagal CK 1.130 straipsnio 2 dalį nutrūko ieškinio senaties terminas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas padarė išvadą, kad teismai nepagrįstai nenustatė ieškinio senaties termino nutrūkimo nuo 2018 m. rugpjūčio 10 d. (ieškovės, draudimo bendrovės kreipimosi į prokuratūrą datos su prašymu grąžinti jai automobilį) ir prasidėjimo iš naujo 2018 m. gruodžio 6 d., kada baudžiamojo proceso stadijoje buvo išspręstas klausimas dėl automobilio negrąžinimo ieškovei nurodant, kad, tiek ieškovei, tiek automobilio pirkėjui atsakovui ikiteisminiame tyrime pareiškus prašymus dėl automobilio grąžinimo, daikto savininkas, norėdamas išsireikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo, turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad antroji ieškinio senaties terminą nutraukianti aplinkybių grupė – kreipimasis su ieškiniu į teismą (CK 1.130 straipsnio 3 dalis) – neturėtų būti aiškinama gramatiškai, kaip apimanti tik teisminę gynybą, bet atsižvelgiant į šios normos tikslą, kad ieškinio senaties terminą gali nutraukti suinteresuoto asmens veiksmai, kurie sukelia teisinius padarinius, analogiškus kreipimuisi į teismą (teisių pripažinimą).
Remdamasis tuo kasacinis teismas nusprendė, kad šiuo atveju savininko veiksmai, kai jis ikiteisminio tyrimo metu kreipėsi į prokuratūrą su prašymu grąžinti pavogtą daiktą ir prokuratūra šį prašymą tenkino, savo padariniais prilyginami ieškinio pareiškimui CK 1.130 straipsnio 3 dalies prasme ir todėl nutraukia ieškinio senaties terminą.
Papildomai kasacinis teismas pažymėjo, kad civilinių teisių įgyvendinimas ir gynimas paprastai vyksta laikantis subsidiarumo principo, todėl nepagrįsta būtų reikalauti iš civilinių teisinių santykių subjektų siekti savo pažeistų teisių gynybos vienu metu keletu alternatyvių būdų, ypač įvertinus aplinkybę, kad, esant pirminiam prokuratūros sprendimui grąžinti ginčo automobilį ieškovei, tuo metu nebuvo net teisinio pagrindo kreiptis su vindikaciniu ieškiniu į teismą.
2.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-1075/2023 teisėjų kolegija pasisakė dėl valdybos nario materialinio suinteresuotumo reikšti teisme reikalavimus dėl valdybos sprendimų pripažinimo negaliojančiais.
Lietuvos Aukščiausias Teismas išaiškino, kad valdybos nario materialinis suinteresuotumas ginčyti valdybos priimtus sprendimus yra nustatomas taikant tuos pačius testus, kurie taikomi nustatant materialinį akcininkų suinteresuotumą pareikšti ieškinį dėl bendrovės organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, t. y. (i) subjektinės teisės ir teisėto intereso pažeidimo nustatymo testą ir (ii) neigiamų padarinių ir teisinio rezultato nustatymo testą.
Kasacinis teismas nurodė, kad valdybos nario materialinis suinteresuotumas ginčyti valdybos sprendimų teisėtumą gali būti konstatuojamas ne tik tuo atveju, kai jis siekia apginti savo subjektines teises ir teisėtus interesus, bet ir tuo atveju, kai valdybos narys siekia apginti bendrovės interesus. Valdymo organas (įskaitant ir jo narį), vykdydamas savo funkcijas, veikia bendrovės interesais, todėl valdybos nariui pagrindus, kad ginčijamas valdybos sprendimas pažeidžia bendrovės teises ar teisėtus interesus, konstatuojamas valdybos nario materialinis suinteresuotumas subjektinės teisės ir teisėto intereso pažeidimo aspektu.
Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad bendrovės valdybos nario funkcijų ir pareigų ypatumai nepaneigia būtinumo ieškinyje pagrįsti antrojo testo tenkinimo sąlygas, t. y. pagrįsti, kokius neigiamus padarinius bendrovei sukelia ginčijamas valdymo organo sprendimas ir kad šiuos padarinius galima pašalinti tik pripažinus organo sprendimą negaliojančiu.
Teisėjų kolegija nurodė, jog bendrovių veiklos ypatumai, organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais instituto kaip teisių gynimo specifika lemia, kad bendrovės organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais institutas nėra savitikslis, juo turi būti siekiama materialinio teisinio rezultato – siekiama pašalinti neteisėtu valdymo organo sprendimu sukeltus neigiamus padarinius. Bendrovių teisėje vyraujantis pragmatizmo principas suponuoja, kad bendrovės organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais institutas skirtas ne neteisėtam bendrovės organų sprendimui panaikinti, t. y. bendrovei „išvalyti“, kad nebūtų neteisėtų bendrovės organų sprendimų, bet neteisėtu valdymo organo sprendimu sukeltiems neigiamiems padariniams pašalinti.
Teisės naujienų apžvalgą parengė Kamilė Žilinskytė, teisininkė, LEADELL Balčiūnas ir Grajauskas advokatų kontora
Kategorijos
Prenumeruoti LEADELL naujienlaiškį
